Birželio 6 dieną Kaune, Karinių oro pajėgų štabe, vyko eilinė kariuomenės kapelionų konferencija. Jos metu einamuosius reikalus apžvelgė bei savo pastabas kapelionams išsakė vyriausiasis kariuomenės kapelionas pulkininkas Juozas Gražulis. Pranešimą apie Kariuomenės ordinariato sielovadinius prioritetus inkultūracijos šviesoje skaitė karinių oro pajėgų kapelionas Virginijus Veilentas. Prelegentas, kaip ir vyriausiasis kariuomenės kapelionas savo įžangos žodyje, lygino karo kapelionus su misionieriais, kurie pašaukti skelbti Evangeliją ne visuomet krikščioniškoje aplinkoje ir neretai ekstremaliomis sąlygomis. Todėl ir reikia tinkamai įvertinti inkultūracijos veiksnį – gebėjimą paskelbti Gerąją Naujieną ir jos vertybes įdiegti atsižvelgiant į tam tikros žmonių grupės kultūrinį ir religinį kontekstą. Konkrečiai buvo kalbama apie kariuomenėje tarnaujančius žmones ir visus, kurie priskiriami kapelionų jurisdikcijai.

Pasak prelegento, inkultūracijos veiksnys tikrai nelieka nuošalyje, kai įvardijami Kariuomenės ordinariato sielovadiniai prioritetai, kurių vienas svarbiausių – formuoti pačių kariuomenės žmonių krikščionišką požiūrį į kariuomenės gyvenimą ir to gyvenimo pamatines vertybes, pateikti dvasinius, etinius, moralinius ir socialinius klausimus, su kuriais susiduria kariuomenės žmonės, Evangelijos ir Bažnyčios mokymo šviesoje. Dar Vatikano II Susirinkimas konstitucijoje Gaudium et spes kaip atskirą visuomenės grupę išskyrė kariuomenės žmones ir pabrėžė, jog „karas tikrai nėra pašalintas iš žmonių tarpo. O kol tebėra karo pavojus ir nėra kompetentingos tarptautinės valdžios, turinčios atitinkamas pajėgas, tol valstybėms negalima paneigti teisės leistinu būdu gintis, prieš tai išbandžius visus taikaus susitarimo būdus <...>. Kas tarnybą tėvynei atlieka kariuomenėje, telaiko save tautų saugumo bei laisvės gynėjais ir, tinkamai atlikdami savo pareigas, tikrai teprisideda prie taikos palaikymo“.

Karinių oro pajėgų kapelionas kun. V. Veilentas akcentavo, kad padėti kariams suvokti save kaip „tautų saugumo bei laisvės gynėjus“ pastaruoju metu tapo dar vienu Kariuomenės ordinariato prioritetu. Tai daroma palydint karius į tarptautines taikos palaikymo misijas, taip pat karo kapelionams dalyvaujant tose misijose bei dalijantis su kariais kasdieniais rūpesčiais, vargais bei džiaugsmais.
Pasak jo, vargu ar reikia priminti, kad kariuomenės žmonės, kaip ir visi kiti mūsų visuomenės nariai, yra veikiami tų pačių procesų, kurie neišvengiamai turi įtakos kiekvieno žmogaus dvasiai. Konferencijos dalyviai diskusijose neaplenkė vadinamojo nukrikščionėjimo, kurį reikėtų vertinti ne tik kaip religinį, bet ir kaip kultūrinį fenomeną, pasireiškiantį įvairiose gyvenimo srityse, pradedant šeima ir baigiant profesinės veiklos aplinka. Todėl krikščioniško požiūrio į gyvenimą ir į žmogų formavimas laikytinas vienu svarbiausių sielovados prioritetu. „Mes, kaip tikintys žmonės, atliekame niekuo nepakeičiamą tarnystę, kai savo aplinkoje – visuomenėje ir kariuomenėje – iškeliame viešumon visapusišką krikščionišką požiūrį į žmogų, kai nebijom savo pozicijų apginti diskusijose, kai tolerantiškai žiūrime į kitaip mąstančius ir besielgiančius. Mes suvokiame, koks didžiulis paveldas patikėtas mums ir kur glūdi mūsų dvasinės ir kultūrinės šaknys. Taigi krikščioniškas požiūris į žmogų ugdo mūsų atsakomybę ir skatina būti sąmoningais krikščionimis ir aktyviais piliečiais“, – sakė pranešėjas.
Pasibaigus pirmajai konferencijos daliai Karinių oro pajėgų štabe, karo kapelionai pervažiavo į puskarininkių mokyklą ir galiausiai pagerbė lakūno ir lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus atminimą, aplankydami jo kapą Kauno Panemunės kapinėse.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt